Atsitiko vieną kartą,
Kad užėjo toks azartas;
Nesakyčiau, kad žaidimas,-
Buvo tikras nutikimas.
Prieš visai pačias Kalėdas,
Kai visiems jau po Mėsėdės,
Ima šunys ir uždūksta -
Padoriam net žodžių trūksta.
Loja per naktis ir staugia,
Taip kaimyną kalės šaukia.
Ir nutrūksta net lenciūgai,
Lekia šunys, kur vestuvės.
Kalės renkasi jaunesnį,
Kuris balsą tur ne prastą,
Visais instrumentais groja,
Kur tik reikia, kelia koją...
Bus vaikučių pabiručių,
Ne už ilgo- jau po kūčių.
Dar ne „Paskutinės dienos“,
Jeigu šuo dar laksto vienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą