Aviliai

Užklydau kartą

Į bityną seną,

Kur sudūlėję aviliai;

Apaugo rąstai dilgėlėm

Ir usnys šalia želia,

Didžiuliai kiečiai,

Išvešėję kaip medžių kelmai.

O kažkada į tikrą medį kėlė -

Taip dūzgė spiečiai,

O kaip šypsojosi ir aviliai,

Kai skrido vis rytais

Iš savo namo atsikėlusios,

Darbštuolės bitės -

Perėjo, skilo

Motinėlės ir tranai.

Darbščių bitelių pasaką

Dabar tik seka

Jų avilius ant žemės jau užėmę

Didžiuliai širšinai.

Jokios naudos -

Bet visgi ne tušti

Senieji aviliai.