Nesiimu įvardinti gyvenimo -
Jis toks, kokį gyvename, ir tiek.
Aš priimu ir skausmą, ir kikenimą -
Juk tas pats delnas jį pridengia,
Ko reikia šiandien ir visiems...
Ieškome Dievo danguje,
O jis man-mano žemėje,
Apsigyvenęs mūsų darbuose,
Kiekvieno upeliuko
Išdidžiame sruvenime...
Ir aš einu iškėlus galvą
Pasroviui ir vėl prieš srovę,
Kur tik girdžiu gurgenimą,
Kur kalbasi širdis ir protas -
Viename.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą