Ateinu pas Tave
Plikom rankom
Ir be šautuvo
Žodį nešu,-
Kad apsnigtų
Ir šovinį, tanką,
Užmigdytų jo griausmą -
Patrankų ir gausmą
Geležinių vikšrų.
Kas nupins tau,
Kareivi, vainiką,
Kai nebus ant pusnyno gėlių,
Tik šarmotame lange
Liks parimusi
Motinėlės galva,
Baltutėlė nuo nemigos,
Ilgo laukimo...
Taps baltuoju
Žiemos sniegeliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą