Kovojame su mirusiais,
Bijosime ir ateities,-
Tai nematysime savo klaidų;
Net primestas jau svetimų,
Kurias jau buvome visi patyrę.
O praeitis-tokia skurdi,
Kad netgi neturiu
Nė ką dar apie ją rašyti...
Kiek nedaug metų
Buvome laisvi -
Nieko dabar netrinkime.
Kas sudėlios mozaiką,
Nupieš ir ištisą paveikslą -
Kokia dalia lydėjo
Tėvus, motinas senas
Į rekrutus, į Sibirą;
Dabar- į Angliją...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą