Visata

Kokia ta visata,
Kokie ten slėpiniai,
Kokia didybė -
Žmogus toks menkas,
Tik daina skambi;
Ji tada kyla ir nuskrieja,
Kur žvaigždės,
Saulė tykšta,
Mėnuo skęsta vandenyne
Ir sugrįžta nusiprausęs
Į erdvės platybę,

Kad suspindėtų mylimųjų eilėse
Ir neužgestų saulės
Spindulių ugny.
Žmogaus mintis -
Tai jo galybė ir stiprybė
Aplenkia laiką,
Lieka amžinąja ugnimi.