Vaikai-tai meilė,
Meilės vaisius.
Kas obuolio neskynė,
Tas nežino paslapties -
Žaltys po obelimi
Tik obuolius dalina
Ir tiesiai žiūri į akis.
Jis geras, geras
Eglei karalienei buvo
Ir atplaukė krauju,
Nes toks žiaurus
Kartais likimas,
Kai vieni kitų nesupranta
Net broliai ir sesuo.
Šeima- tiktai tėvai
Ir jų vaikai lyg šakos,
Pilnos raudonų obuolių,
Nes jiems žaltys ir sakė:
-Skinkite ir atsikąskite,
Pratęskit giminę žmonių...
Toks noras buvo
Ir pirmų tėvų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą