Dėkodavau saviems
Už namų šviesą, šilumą
Ir vis maniau, kad atsilyginsiu;
Užaugs mano vaikai,
Pasistatysiu namą
Ant dvejų galų -
Viename aš gyvensiu,
Į kitą juos visus sukviesiu,
Šildysiu.
Bet gaila, butą tik gavauIr du kambarėlius,
Kur jau visi netilpome.
Ten mirė tik mama,
O vaikai augo
Ir mano svajonė ištirpo.
Nusipirkau ir namą
Aukštų net dviejų,
Atrodo, visi tilptume,
Bet nebėra akių,
Kurios žiūrėtų ,
Židinį užkurtų...
Ir mane sušildytų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą