Miegas

Mylimą žmogų

Kaip akį tausoji,

Jam atiduodi,

Sielą ir jausmus.

Jis tau ir tėvą,

Motiną atstoja,

Priglaudžia, kai sunku.

Mylimo rankos gydo -

Pasaką sapnuoji,

Kai jo glėby

Esi nors valandai saugus;

Jo akyse matai save

Ir naktį atsibudęs,

Bučiuoji delnus,

Nors bijai prižadinti, -

Taip saugai miegą, -

Jis tau ir jam -

Brangiausias iš visų.

Kai rytas prikelia iš miego,-

O gal tai rūpestis?

Sakai:“Pabusk“.