Kokia žievė stipri,
Visiems ji reikalinga -
Baltam berželiui,
Svyrančiam prie gatvės,
Nuošaliame miške;
Iš liepų vydavo virves,
Darydavo karnas ir plaušines.
Ir trynė vyžos kojas, trynė,
Kol sugalvojo autis basutes...
Tokia oda jusli
Nuo rankų pirštų
Iki kojų padų,-
Toks pats gyvenimas;
Su oda-jie ir mes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą