Yra riba, kuri savaime rodo,
Gal kartais šviečia akyse,
Tada pasaulis jau
Toks murzinas atrodo,
Kad lengva pasiklysti
Net savame kieme.
Kai prieini bedugnę,
Už nugaros palieka toliai -
Jie gąsdina ir sveikina -
Viskas jau viename,
Tada sustoji ir meldiesi,
Kad tas vienas žingsnis
Tik nepavirstų nežinia...
Yra sielos melodija -
Ji skamba, kelia, groja,
Skrendi per nežinią
Ir vėl atsiveria gražiausi toliai,
Jauti, kad tai-tavo gyvenimas;
Ir Tu, ir aš jame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą