Skiriu Viktorui
Visai nieko verti, jeigu negydo,
Kitų nepakelia į kitą šviesą,
Akiračių kitų neieško.
O pasakos apie senovę ir draugus -
Tik atspirtis iš vieno taško.
Kalbu gyviems, ne mirusiems,-
Kaip skambina varpai dažnai
Į vieną kelią-visada laimingą, tiesų...
Už lango girdisi visi garsai -
Ir kaip tada prie stalo nusėdėsi...
Einu, pagarbinsiu varpus,
O tuo pačiu gal ranką kam ištiesiu.
Gal prie manęs Tu prisidėsi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą