Sutiko lapė kaimo šunį,
Pasiteiravo šiaip sau,
Ar dokumentus šis turi.
O tas to žodžio nesuprato
Ir lapei uodegą apkratė.
Dabar žinosi, ko neklausinėti
Ir kaip ant poniškų pečių gulėti.
Tu visada šiltai įpratusi -
Į olą įlendi ir per naktis
Vištas sapnuoji ir kudakini...
O man ant pusnies reikia šalti -
Nėra ko dokumentų klausti.
Pamatė šeimininkas rytą atsibudęs,
Kad lapė pro kitas duris įsprūdo
Ir nė vienos perekšlės
Nebėra ant laktų...
Pradėjo savo šunį plakti.
O tas prisiminė laputę:
-Kur mano dokumentai?
Ko tu neparūpinai?
Pamąstė šeimininkas, susigėdo:
Visi tą patį turi-visi ėda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą