Meilė-Šventė

Džiaugsmo banga užlieja,

Kada pamilstame,

Kažką atrandame -

Ir sau, ir dėl Tavęs.

Tas supratimas dar nedingsta,

Kai jau netenkame kažko.

Ilgai ilgai dar tęsiasi

Toks Meilės jausmas,

Kai jis ne vien tik sau...

O daugelis nemąsto

Ir dažnai pasako,

Kad visi mes-egoistai

Ir vis gyvename tik sau.

Kaip aš bijojau mirti,

Kai buvo dar vaikystė,

Paskui maži vaikai,-

Turėjau juos auginti,

Bet buvo to mažai.

Tai Meilė kėlėsi kas rytą

Su Motinos vardu -

Kaip Šventė, Atlaidai,

Nes dar mylėjau vyrą ,-

Sunku net prisiminti,-

Kai jo kryželį mylimą matai...

Oi, Meilė-tai Didieji Atlaidai.