2011 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Kelionė


Draugų būryje visada smagu, o ypač, kai jungia bendri pomėgiai-rašyti, keliauti, pažinti.
Kelionėje į Italiją grožėjosi mielos šalies gamta ir trys „Marčiupio“ klubo nariai.Dainius Žąsinas, kaip visada, buvo pirmas, sumanęs šią kelionę.Jam tai jau ne pirma, nes pažįsta ir susidraugavo su gide vienuole-pasauliete poete Gabija, kuri vis piligrimams nori parodyti Vatikaną, kad gautų Šventą palaiminimą vis daugiau žmonių.
Pakeliui aplankėme ir Senąją Romą-Vieną.Lijo, bet visi skubėjome į Imperatorių Habsburgų rezidencijos rūmus, katakombas, kur palaidoti visi, jau net ir neseniai mirę, paskutinieji karališkosios giminės atstovai.
Čia pat ir imperatorienės Sisi rožių sodas, kur saugomos tos pačios rūšys.Toliau paminklai Mocartui, Gėtei.Viskas čia dvelkia senove, jos didinga praeitimi.
Didvyrių aikštė, Maro aukoms paminklas-koks gyvenimas, tokia ir istorija, įprasminta didžiulėse marmuro statulose.
Didingi Parlamento Rūmai-tai paveldas, kas liko nesugriauta per karus.
Kelią į Italiją lydėjo gražūs Alpių ir Apeninų vaizdai.Pačioje aukščiausioje kalnų dalyje pro langą mirgėjo Kalėdiniai eglių balti bokšteliai.
Leidžiamės žemyn ir vėl šilumos gūsis atveria žalius slėnius, jau Italijos žemdirbių tabako laukus, vynuogynus, alyvuogių sodus.Alyvos auginamos tik kitoms kartoms, nes auga ilgai ir vadinamos meilės medžiais, nes subrendusios skyla ir simbolizuoja šeimą.Italų šeimos Motina prižiūri viską, rūpinasi vaikais iki pat mirties.Skyrybos tik ypatingais atvejais.
Upės Po ir Arnas drėkina laukus, kur sėjami ryžiai.Italijos žmonės gyvena kukliai ir taupiai, nes šeimos gausios, o dabar ypač sunku susirasti darbą.
Apsistojome Florencijoje, kur taip pat viskas puiku: didžiausi Santa Crosce vienuolyno bažnyčios vargonai visame pasaulyje, panteonas; durys, Mikelandželo pavadintos "Rojaus vartais".Spindesys ir dabartis, kuri jau ne tokia.
Bartolemeo Ammanati Neptūno fontanas, į kurį metame smulkią monetą, kad galėtume sugrįžti.
Vykstame į Pizą, akį veria dangaus mėlynė ir azalijos. Kokiais gamtos turtais apdovanota ši šalis.
Roma ir Vatikanas, kur gauname palaiminimą, pastovime ant maldų išsipildymų tilto-angelo skulptūros.Maras ir karai buvo senovėje kaip broliai, nuo kurių kentėjo žmonės, bet kūrė, statė ir paliko ne tik legendas, bet ir šventyklas, Koliziejų, kuris jau dabar tik griuvėsiai.Žmogus viena ranka stato, kita griauna, deja.
Nepaprastai gražios Cassino kalno apylinkės.Ant stataus kalno vienuolynas, kur ir dabar Šv. Benedikto ir jo sesers Šv. Skolastikos vienuolių- brolio ir sesers kapai, skraido balti pašto balandžiai.
Tolimesnė kelionė jau į Pietus-Neapolį, kur atplaukia kruiziniai laivai iš viso pasaulio.Alsuoja miesto prieigose Vezuvijus.Kylame prie jo ir saulei leidžiantis skaitome savo kūrybos eilėraščius, kaip padėką šiai didingai žemės galybei, stichijai.Ir, žinoma, svetingiems italams.
Nakvynei apsistojome Sorente, kur prie kiekvieno restorano švyti šviesos, skamba itališka muzika.
Dainų ir menų kraštas, Europos kultūros lopšys.
Plaukiame į Kaprį.Kateris sustoja vienoje iš keturių šios salos prieplaukų.Statūs kalno skardžiai, kur nėra metų laikų-visada šilta.Pakylame į viršūnę, pauostome seniausio pasaulio kvepalų fabriko kvepalų, kuriuos atrado vienuoliai ir dabar dar tebegamina.Nusileidžiame mulų taku, akmenimis grįsta gatvele.
Kas norėjo, maudėsi, įdegėme saulėje.Apiplaukėme salą, praplaukėme pro Meilės Olos vartus, kur dera pasibučiuoti.Pasisveikino ant olos mergaitės skulptūrėlė, o palydėjo berniukas, kurį nušvietė saulės spindulys, kyštelėjęs pro kalno keteras.Čia turėjo gyventi kapitonas Nemo...
Vykstame į Veneciją.Atsiveria nuostabi lagūna, kur žuvį gaudo žmonės ir baltieji garniai-visiems užtenka.Bet turguje kainos gana aukštos, žiūrint mūsų pinigais.Nuostabios gondolos.Atskirų salų bažnyčios glumina savo didybe.Bet pirmieji aukštai paženklinti potvynių.
San Marino respublika, įsikūrusi ant Dievo Titano kalno.Lyg nuo apžvalgos aikštelės gali stebėti, kaip bėga kalnų keteromis saulė vakarop.
Čia Dainius Žąsinas mums padarė staigmeną ir ant Raganų tako išdalino asmenines dovanėles.
Namo važiavome stebėdami pro autobuso langus skriejančius Alpių vaizdus-tai pasaulio paveldas.

Komentarų nėra: