Žmogaus namai -
Tai jo tvirtovė,
Kur sėdasi prie stalo
Vienas, dviese arba su šeima,
Kur kepa duoną ir garuoja
Arbatos ar kavos puodelis,
Už lango šniokščia upė
Ir neršia, ir putoja
Kiršliai bangoje.
Prie kojų guli ištikimos akys,
Šiltas gyvas kamuolys ant kelių,
Rankoje pieštukas,
Lapas - baltas,
Bus posme gyvenimas,
Išmargintas ir juoko,
Ir giesme-malda,
Sumirkęs ašara sūria...
Kitaip-šis namas bus narvelis,
Kur tupi paukštis su sparnais
Vien mažame lange.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą