Gėles pažįstame
Tarsi akis;
Jos žiūri, myli
Ir jausmus sužadina.
Palaistome rytais
Ir mename ilgai
Jų tylųjį pasveikinimą.
Kaip galima pamiršti
Tavo žvilgsnį,
Kaip tą gėlę-švelnų?..
Nupinsiu tau vainiką
Iš gvazdikų raudonų,
Prie atlapo prisegsiu rožę,
Žydės ant stalo
Vazonėly orchidėjos,
Spindės jų akių grožis.
Garuoja ryto auštanti kava
Ir saulė suka ratą,
Kad būtų mums palaiminta
Ši valanda -
Į pačią širdį takas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą