Aš-mergaitė, ne lėlytė,
Turiu margintą suknytę;
Pirko ją mano mamytė,
Kad jai „ačiū“ pasakyčiau.
Ir bateliai blizga, bėga
Į darželį ir į glėbį
Pas mamytę ir katytę,
Pasakėlę ir pelytę.
Moku ir pati rašyti -
Pripaišysiu ant suknytės,-
Ko mama net nemokėtų -
Vapsvą, bitę, netgi skėtį.
Apsigaubs visi žaisliukai
Ir nueisime į klubą,
Padainuosiu jiems dainelę,
Kaip katytė vijo pelę.
Ir pagirs, kad aš gražuolė,
Turiu mamą-ji geruolė,
Mes abi dažnai skaičiuojame,
Penkeri-jau mano brolis.
Dar nupiešiu mašinytę,
Kad greičiau jus aplankyčiau;
Nieko nėra malonesnio,-
Bučinukas mamos nakčiai.
Atea...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą