Sunku suvokti žmogui,
Iš kur prasideda ir jo gyvybė;
Ne vienas milijonas
Metų ir ne du,
Kai tvėrėsi gyvenimas
Ir vėl iširo,
Apsigaubė rūku.
Ir atmintis-nebuvo knygų,
Tikrovė virto tik mitu.
Kiek tos tautosakos išliko?
Juk mūsų era irgi laikas,
Kada skaičiuojame trumpus metus.
O kas ten buvo dar prieš mus
Ar buvo ten išvis žmogus?
Ir iškasenas tirpdo LAIKAS,
Uolienose tik atvaizdas -
Trapus ir neryškus.
Dar spręs, ieškos tiesos
Ir mūsų vaikas,
Kai mūsų nebebus.
Draugų foto.
Draugų foto.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą