Neapykanta

Kai labai skauda,

Temsta akyse,

Jauti, kad juodi pirštai

Tave liečiasi ir gnaibo,

Tada atsikeli nakčia,

Žiūri nematančiom akim,

Kad kažkoks sveikas

Eina, netgi bėga...

O tavo kojos tik prie lovos,-

Siauru takeliu

Jau vos į virtuvę nueina,

Ranka balta ir nejudri

Pakrapšto duonos žiauberę;

Atrodo, kąstum ...

Labai neskanu

Ir vėl dedi ant stalo

Šalia peilio.

O kas, jei netgi duonos neturi?

Tada ir neapykanta ateina.