Kai būna jau gerai,
O rėkiame netekę amo,
Kai karvė stipo
Pas kaimyną
Jo nuosavame tvarte
Arba užsidegė net namas.
Pabadome pirštu
Ir nesigėdiname
Pataikę net į akį -
Toks jau žmogus,
Jam visada geriau,
Kai kito aky šapas...
Ir bėgame tada tolyn,
Kad niekas neprašytų
Iš tavęs pagalbos.
Negi kažką ne taip sakau?
Į akį nepataikiau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą