Nesistebiu jau žodžiais,
Nesuprantu savęs,
Kodėl tokia atrodau
Prie stalo, svečio, prie tavęs...
Nepasakiau dar žodžio,
O tu apkaltinai mane,
Kad vaikštau palei sodžių
Visai vienų viena.
O kur tada nueisiu,
Jeigu nėra tavęs,
Kas išklausys, paaiškins,
Kad padariau ne tą...
Tu - senas mano žodis,
Aš jau irgi ne ta,
Kuriai pasaulis skamba
Tiktai gražia gaida.
Į pasakų namelį
Įžengtume drauge,
Jeigu jis apsitvertų
Aukšta žiemos tvora -
Balta, balta, balta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą