Tik kalnuose vaizdai
Atsiveria tokie,
Kad pažiūrėti vien gali
Užvertęs aukštyn galvą;
Po kojomis jau,
Rodos, žemės nejauti,
Skrendi, kur sakalas
Ir išdidus erelis skrenda.
Ir debesys visai arti
Į žemę nusileidžia,
Taip raitosi ir keičiasi,
Suka ratus
Aplinkui kalno galvą,-
Kaip to paukščio sparnas.
Kalnų upeliai trykšta
Lyg iš niekur nieko
Ir uolos skamba...
Tada taip pasiilgstu Lietuvos,
Jos tylių lygumų,
Kur gieda vieversys,
Ant stogo tupia gandras.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą