Jau ne miške, pakrūmėje,
Kur išdygai ir augi,-
Gal ir numins koksai žvėris,
Kol dar mažytis, nesubrendęs,
Neatskiri, kas gera ar kas bloga
Ir ką su tuo daryt...
Kaipgi pakeisi tu
Karalių nuogą
Ar jo nuogybę
Uždangstys kiti,
Kad tu neliktum vienas
Su savo akimis ir mintimis...
O kas, jeigu tave palenkia?
Šakelės žemę liesis ir žiūrės,
Kaip dar kiti medeliai auga;
Jie tylūs, ramūs -
Jiems vis tiek...
O gal šalia karalius
Nuogas atsisės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą