Praranda daržas piktžoles -
Nejaučia priešų,
Nustoja augti daigas,
Nebėra kliūties,-
Nėra į ką lygiuotis,
Netgi atsiremti,
Nėra ir paspirties...
Tada jau žirnis
Usnies klausia:
-Ko tu aukštyn stiebiesi,
Juk žemė daug arčiau
Ir viskas paprasta,
O tavo aukštis
Tik glumina mane,
Ir nieko čia daugiau...
Usnis pražydo
Žirnio nesiklausus,
Tas pažiūrėjo
Ir užlipo pagaliau -
Jam prieš akis plytėjo
Visas daržas
Su piktžolėmis
Ir žirniukais,
Kurie augs ir augs...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą