Ir mano žodis tau

Skiriu Viktorui

Šiandieną pakilau

Viena pakopa dar aukščiau

Nuo savo kasdienybės,

Pasilikau tik rūbą

Motinos gamtos,

Atidaviau ir tau, pasauli,

Savo mintis ir sielą,

Kad su jumis visais

Gyventume taikoj.

Pasiėmiau, mano žeme gimtoji,

Aš tavo žodį Lietuvos;

Nešu kaip žvakės kibirkštį,

Kad tu pridegtum
Savąją nuo jos,
Įkurtum  mūsų visų
Meilės laužą

Virš mažo žemės lopinėlio -

Šventosios ir Neries,

Dunojaus, Vyslos,

Iki Viktorijos krioklių.