Grįžau prie beržo kelmo,
Kurį tėvas kirto -
Reikėjo malkų,
O po to deguto
Ratų stebulėms,-
Sudegino, išvarvino
Ir visas juodas
Atėjo prie upelio
Rankų, veido nusipraust...
Panėrė jas į vandenį,
O pro pirštus tekėjo
Dar juodos nuoviros ...
Šaltinio atviras vanduo
Susitepė gal nuo delnų,
O gal ir puodo,
Kuriame virė ta smala,
Kaip ir duonos žiauberė.
Tą patį puodą statė į aruodą,
Byrėjo iš po ratų molis,
Telkšojo dar bala
Ir palengva taip gėrėsi...
Kiek metų reikia,
Kad išaugtų naujas beržas,
Tekėtų vėl iš jo sula.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą