Nuodai

Nebūna karčios

Ir nuodingos uogos -

Jos gal norėtų,

Kad jas valgytų visi;

Apgautų ir lengvatikį -

Tokių daugiausia,

Kurie net ir nepauostę griebia,

Kuri labiau matyti...

O tokios puošiasi

Ir spindi kaip medaliai,

Nors nepelnytai ir gauti,-

Kaip tada džiaugiasi uogelė,

Kai ją suvalgęs užspringsti.

Sprangus laukinis obuolėlis,

Bet jis nepiktas

Ir labai skanus,

Kada išsikasi ir žiemą,

Netgi iš po sniego,

Sušildai delnuose

Ar net po savo marškiniais

Dar priglaudi.

Nekanda pasilėpus

Kaip nuodingoji...