Žąsioganė

Aš nebijau būt paprasta,

Kasdienis rūbas

Man labiausiai tinka…

Su priejuoste esu tikra,

Kad niekas šeimininkės darbo

Neatims man…

Kai vėjas pučia į pakaušį,

Užsimaukšlinu ir skarele

Ir nuo uodų su ta pačia baidausi,

Mama ryšėjo baltą

Tik į bažnyčią eidama

Ir staltiesę užtiesdavo

Tiktai per šventę…

Aš nesibijau nakties, –

Ji man sava,

Gera į sieną nusisukus ir paverkti,

Išaušta rytas,

Vėl stoju į klumpes,

Paprastas, savas,

Bėgu žodelių verpti…

Karalaite nebuvau ir sapnuose,

Ganiau žąsų pulkelį,

Bridau per pievas

Su pilna pieno melžtuve,

Melsvų linelių rauti…

Tiško purslai ant kelių

Ir pro šalį.