Gaivališkas pasaulis

Palenktas medis

Auga, sužaliuoja,

Pražydęs beria sėklas,

Tęsia prigimties gijas, –

Tokia dangaus valia, –

Nulūžusios šakos nebe prikelsi,

Ji mirčiai pasmerkta.

Kol esi gyvas,

Kol kvėpuoji,

Vis kabiniesi į šakas,

Džiaugiesi, kad nelūžta, –

Palinksta – susvyruoji

Ir lieki žemėje,

Bet nežinai, iki kada…

Augti medžiu

Galbūt ir lengva, –

Žemė dosni,

Stogas – dangus,

Draugai – giria,

Žiūri ir į pasaulį

Pro vienintelį visiems paskirtą langą,

Kol gilios laiko šaknys,

Nelaužia ir audra

Manęs, tavęs.