Tokia
buvo vaikystė:
Vietoje
lopšio –
Šiaudų
pagalvėlė,
Ir
čiužinys iš nendrių
Surinktų
pūkų,
Prie
mamos šono
Mažas
brolis dar gulėjo,
Visi
mes – garbanoti
Nuo
tų ežero bangų…
Tokia
buvo jaunystė:
Pokaris
su gilzėmis,
Iššautos
guli bombos,
Nesprogo
– liko
Ant
ariamų laukų,
O
miškuose ir nauja kulka tyko,
Net
nežinai iš kur,
Kokių
ji šautuvų…
Tokia
mano senatvė:
Linksmas
gėrio laivas,
Turiu
draugų,
Vaikaičių
iš vaikų,
Kiekvienam
– sava,
Su
visais likimas žaidžia,
Su
ašara akyse
Jų
pėdas seku…
Kai
per visas pėdas
Žmogus
praeina,
Skaičiuoja
turtą,
Nors
ir turi skatikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą