Ant suolelio

Kaip gera su tavim

Kiekvieną rytą susitikti,

Apžvelgiame sodelį,

Žydi obelys ir kriaušės,

Serbentai ima nokti,

Šoka žvaigždės pakrašty…

Kaip gera saulėkaitoje atsisėsti, –

Suolelis – keturiems:

Kaimynas atsisėda,

Pavargusi močiutė,

Šunelis telpa,

Aš vis su jumis…

Kaip gera su visais kalbėtis,

Vienas nutyla

Pabaigęs savo istoriją,

Kitas pratęsia – ji panaši visiems,

Kad buvome maži, kvatokliai,

Jaunystė nužydėjo,

Pavargo kojos bėgantiems,

Pasiremia lazda,

Paantrina žingsnius seni…

Kaip gera ant suolelio

Dviem...

Šunelis – vidury.