Mes –
emigrantai,
Esame
šiame gyvenime,
Kito
dar nėra
Tarp
dangaus ir žemės,
Giliau
– nėra,
Aukščiau
ir galvą keliame,
Kai
jaučiam žemę,
Suprantame
ir savo būtį,
Kas
daug svarbiau
Už
vienadienę laimę,
Kai
iš gyvybės šulinio
Paskutinį
lašą semiame,
Pasidaliname
žeme,
O
visiems yra vietos
Beribiame
danguje…
Daug
paukščių skrenda,
Jie –
emigrantai
Kituose
kraštuose,
O
MOTINA
TĖVYNĖ
–
Tik
viena…
Lankykit
savo motinas, –
Jos
mato jus ir sapnuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą