Renata Kvetkienė
Nerašau
eilių,
Kol
širdyje – tuščia,
Ašara
neištrykšta,
Nebėga
kojos takeliu,
Į
akmenėlį neatsitrenkia…
Nerašau
eilių,
Kol
nepamatau žvirblio,
Pilka
skranda – neryški,
O
visada jisai – prie lango,
Kai
sužaliuoja smilgos,
Alyvų
krūme čirškia…
Nerašau
eilių,
Kada
kieme – triukšminga,
Mašina
išveža šiukšles,
Konteineris
subilda…
Rašau
eiles,
Kada
tiesiu rankas,
Neprašoma,
–
Esu
tau reikalinga…
Oi,
nubyrėjo ašaros,
Takelis
atsivėrė pas tave
Ir
migloje pradingo…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą