A. Bagdonas
Byra
vyšnių žiedai,
Lyg
pianistui natos
Iš
po lanksčių pirštų,
Melodija
susideda
Iš
baltų klavišų ir juodų,
Kai
kam visaip ir skirta,
Nėra
vienodų ir dienų,
Dangus
ir žemė
Pasimaino…
Vieni
sode pražysta,
Nupurto
vėjas jau kitus,
Gyvenimo
spalvos sutirštintos –
Tik
man ir tau
Pažįstamos…
Byra
pavasarį žiedai,
Krenta
rudeniniai vaisiai,
Kad
vėl sudygtų sode
Naujos
obelaitės…
Nieko
nėra bloga,
Nieko
nėra gaila.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą