Iš
niekur neatėjo žodis,
Jis
ir dabar gyvuoja,
Kai
kalbame, dainuojame,
Vienam
būti – blogai,
Pamirštum
ir gimtinę,
Savus
ir gimines, kaimynus,
Kur
keliami pavasarį
Varnėnams
inkilai…
Visus
palydi žodis,
Iš
tėvų žemės kylantys garsai,
Kaip
žaibas per padangę skrodžia
Geras
žodis,
Iš
burnos – į širdį,
Taip
kuriasi melodijos
Ir
meilės ryšiai
Su
kitais…
Nutyla
naktimis lakštingalos,
Nebekala
geniai,
Saulutė
prikelia kiekvieną,
Lemtingas
žodis spinduliuoja,
Kai „
ačiū, labas rytas’’pasakai,
Būna
visiems gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą