Daug
metų čia,
Neries
pakrante,
Vaikštinėta,
Kasdien
– į paskaitas
Ir
pasimatymus dažnai,
Dalinomės
džiaugsmais
Tiesiog
ant žolės susėdę,
Senieji
mokslo rūmai
Sveikino
žiūrėdami,
Kokie
iš jų ir mokytojai
Į
gyvenimą išeis…
Dainavau
su kitais,
Svajojau,
kūriau
Ateities
planus dėliojau,
Kai
ką ir užrašiau,
Iš
kavos tirščių būriau
Ramiais
vakarais,
O
žodis taip užbūrė,
Kad
iki šiolei susitikusi
Brangiausius
dėstytojus,
Lyg
jūroj burė,
Nusilenkiu
žemai
Ir
plaukiu Nerimi
Ir
prieš, ir pasroviui…
Nerie,
nešk mano laivelį
Tyliai
ir ramiai,
Kaip
ir tada savo sroves nešei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą