Ona Baliukienė
Einu
į gyvenimą,
Tarsi
sesė dar vestų
Į
pirmąją klasę
Toli
nuo namų,
Ankstų
rytą pargrįžusi
Nuo
arimų pilkų;
O
MAMA man dar gimstant
Turėjo
vis negalią
Ir
nekeldavo kojos
Toliau
nuo daržų…
Tėtis
arklius dar ganė,
Tais
laikais nerištus,
Lenciūgai
– brangu,
Nesitraukdavo
netgi ir naktį,
Staugia
vilkai nuo miško –
Baugu…
Einu
per gyvenimą
Su
didžiuliu vis nerimu,
Pakaitom
su džiaugsmu,
Neskaitau
niekad garsiai
Ir
savo jausmų,
Išlietų
žodžiu, –
Dreba
rankos,
Laikančios
lapą,
Tarsi
stovint prieš klasę,
Atminty
neturiu netgi savo eilių,
Pravirkstu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą