Pavasaris...
Kiekvienas
žemės lopinėlis –
Žalias,
margas, kvepia
Žmogaus
ranka paliestas,
O
želdiniai ir žolynėliai
Kyla
į saulutę,
Gėlyčių
akys šypsosi,
Kol
šalna nenugula
Į
darželius ir sodus.
Laukiu
šilumos,
Kaip
motina vaikų,
Pirmagimio
vienintelio,
Pavasarį
išvydusį, –
Gyva
gamta – žmonių svajonė,
Kad
nenušaltų gėlės,
Nenutiltų
geras žodis,
Daug
sykių tildomas,
Kol
tapo laisvas.
Kalbėkime,
rašykime,
Žodžius
mylėkime
Ir
gėlėmis vadinkime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą