Senomis pėdomis

Einu senais takais –

Pėda – į pėdą,

Mamos mažesnės dvi,

Tėvelio – daug giliau įmintos

Paskui plūgą einant…

Vartau mintyse pradalges,

Mamytės – pila kraitė,

Paruoštas lauknešėlis,

Tėvelis šluosto ūsus,

Nubraukdamas ir prakaitą,

O gal ir ašarą

Per Vėlines…

Minu pėdas rugių lauke,

Pėdas – prie pėdo,

Sustatau į gubas,

Pasiremiu, – lyg vakar būta, –

Po jomis – pilnas ąsotėlis,

Sulos ar ašarų,

Kasdienės duonos trupinėlis…

Minu pėdas per Kalėdas,

Oi, giliai smenga,

Sniego pluta kėlė, –

Lyg šiandien būta, –

Gimė kūdikėlis!