Nepagražintos istorijos
Kas
dieną nusikalstame
Prieš
vieną Dievą
Nevykdydami
pažadų,
Vien
garbės trokšdami
Ir
nepelnytai turtų siekdami,
Nevaikštome
per žemę
Basomis.
Nepamaitiname
senolių,
Trūksta
jiems ir duonos,
Nereikalingi
pasijunta
Savo
šalyje
Ir
eina per pasaulį
Trupinių
ieškodami.
Nusikalsta
ta šalis,
Kuri
vien garsiai kalba,
Bet
nedaro nieko,
Kad
pasijustų jie laisvi,
Po
svetimas šalis
Maldas
lietuviškai giedodami,
Kuria
susiaurintą pasaulį,
Kurioje
gauna kąsnį – išmaldą,
Vaikus
pakalbina savo kalba
Tik
naktimis...
Kur
jų pelenai ar kaulai
Pasiliks?
Susimąstyk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą