Vakaro tyla

Kai vakaras ateina,

Nutyla vėjai,

Kaip niekada , susimąstau,

Kokia buvo diena,

Kaip ryte saulė užtekėjusi

Vis kopė dangumi, –

Laiptelių ten nėra, –

Lydėjo debesėlį paukščių trelės,

Dainavo upė bėgdama,

Jos tėkmėje suraibuliavo smėlis,

Pakėlė akmenėlį ir apvainikavo

Vinguriuojančia žole…

Kuo arčiau vakaras,

Įsiklausau į tylą,

Rami širdis – tai sveikata,

Sruvena kraujas gyslomis,

Pulsuoja smilkiny ir atminties gija…

Sukiužta medis, sutrūnija,

Susmenga į žemes troba,

Nugriūva kamino ir paskutinės plytos,

Užvirsta šulinys

Mano gimtam kieme, –

Taip pasibaigia vakaras...

Kokia gi bus ryto giesmė,

Pasakos pabaiga?