Sustoja
laikas prieš akis,
Kada
valtis sukiužta,
Nebečiuožia
per vandenį,
Irklai
sutrūnija…
O
geležis – tvirta,
Tik
pamažu rūdija,
Spynoje
rakto nebėra,
Vien
tingus voras
Savo
tinklą pina…
Tokia
tyla prie ežero –
Į
viršų šoka žuvys,
Kai
vejasi plėšrūnas ešerys,
Bet
lydeka ir šį sugauna,
Kaip
voras musę,
Ima
ir praryja…
Kažkas
pliuškenasi dar gelmėje,
Bet,
ko akis nemato,
To
nežinome, –
Taip
senos spynos
Laiką
užrakina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą