Saulė
išblukina gėles,
Išgeria
iki dugno upelius
Ir
mano laikas –
Kiauras
rėtis,
Pilu
sekundes,
Kai
žiedus skinu…
Laikas
į tėviškę skubėti, –
Naujas
skiedrynas,
Kaladė,
kirvis,
Sėdi
tėtis
Ir
žiūri į vagas,
Šviežiai
atriektas,
Skuba
mama daržų ravėti,
Apversti
tuo pačiu
Ir
šieno pradalgių,
Skubina
ir tėtį
Pabaigti
vagą iki vakaro,
Nešasi
po skvernu ir molinį ąsotį,
Pilnu
vandens,
Vis
dar neišgertu,
Neišlaistytu...
Gal
iki mano paryčių?
Oi,
neišbluko atmintis
Ir
iki mano vakaro,
Saulės
blyksnis iš akių –
Ryškus,
skaidrus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą