Patys
susikuria baubus,
Iš
pradžių gąsdina tėvai vaikus,
Kad
šie į šulinį neįkristų,
Nes
ten – mirtis,
Nors
gėlas tas vanduo,
Iš
gilumos – versmė,
Gyvybė
trykšta…
Stato
šventoves ir prie vandenų,
Pakrikštija
jo srovėje, –
Ten
nuodėmes nuplauna,
O
nuodėmė ir lieka nuodėmė,
Į
kitą upę plaukia
Atsigavusi…
Kol
nepažįsti,
Nežinai
ir kito papročių,
Pažeminai,
prakeikei,
Paliks
per amžius
Tavo
vaikų kraujuje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą