Spindulių šešėliuose

Pavargstu nuo savęs,

Kai naktinį drugelį vaikausi,

Degu žvakę – jis atskrenda,

Nusvyla sparnai ir negyvas

Ant stalo jau krenta…

Neužmiegu lig ryto, –

Taip gaila,

Dar gyventų bent parą,

Kitos vakaro ir kitos nakties

Abu mudu sulauktume…

Pavargstu nuo kaitros,

Kai pavasaris šiltas,

Susilydęs asfaltas, –

Kojos limpa, net klimpsta,

Skrenda miško drugelis,

Nuo pušies atkabintas,

Gaudau taškus sparneliuose...

Koks padabintas!

Tupiasi ant asfalto,

Toks lengvas, neklimpsta,

Kai vakaras šiltas…

Dėkojame dangui, –

Diena pragyventa.