Nekartoju
nė garso,
Nė
tavo žodžio širdingo,
Tu ir
aš – dainiai abu,
Kada
saulutė kyla,
Atveriu
langą,
Šilo
kvapą geriu,
Gaidžių
balsą girdžiu…
Nekartok
mano sielvarto,
Nekartoju
ir tavo,
Jei
sudėsim abu,
Sklis
po pievą,
Kurią
nušienavo
Mano
broliai ir tavo
Plieno
dalgiu,
O
rasa dabar žiba
Ant
žalių pradalgių,
Pakartoti
jos ašarų
Ligi
šiol negaliu…
Nekartoju
nė žodžio
Iš
tavo albumo
Žvelgia
akys tavo senelių,
Garbingų
tėvų,
Bėga
kiemu vaikaičiai,
Mano
ir tavo,
Skirtingų
kartų,
Abu
tiek pragyvenome,
Pakartot
negaliu…
Nekartoju
ir kelio,
Nusišluostau
į skiautę,
Baltos
skarelės iš motulės skrynios
Linksmų
kraitvežių,
Vieną
vinį širdyje turiu,
Tu
prikalk čia mane
Prie
balto berželio,
Jo
gyvybę geriu
Ir
svyruosim kartu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą