Norai

Čia – mūsų kraštas,

Tik mažas lopinėlis

Su savita sena

Tautų istorija,

Čia rado santarvę ne vienas,

Buvo ir draugas, brolis…

Susipina religijos,

Nes vienas Dievas,

Tiktai šventyklos skiriasi,

O maldas kuria

Patys žmonės…

Gal kitaip laidojami,

Kitokie antkapiai,

Bet tas pats kryžius –

Gyvenimas,

Kurį dangus paskyrė,

Su džiaugsmais ir dejonėmis

Iki šiol stovi…

Rašau ir tau, ir sau,

Savo vaikams, vaikaičiams,

Kad nedalintume daugiau

Netgi dangaus, nei žemės,

Eitume ranka už rankos,

Koja – į koją….

Ar tai – įmanoma,

Aš nežinau,

Bet labai to noriu.