Dažnai
supainioju lapus, –
Prieš
akis dažniausiai –
Baltas
baltas…
Ir ne
tą datą užrašau,
Susipina
ir praeitis,
Ir
dabartis,
O
ateitį paliksiu
Kitai
kartai –
Baltą
baltą…
Mesiu
tik rudenį
Žalius
žalius,
Rudus,
geltonus
Vėjas
sklaido,
Po
drebule priklaupusi
Į
žemė pažiūriu,
Nes
kiek joje drąsos,
Naujų
jėgų,
Kad
visi išgyventų…
Kančia
– poeto duona,
Lapas
– baltas baltas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą