Motinoms

Pražysta pirmosios snieguolės,

Galvelės kyšo iš po sniego,

Žiūriu – gražu – skinti nedrįstu,

Tokia šalta dar žemė,

Nelengva buvo gimti…

Pavasaris įsibėgėjo – žydi tulpės,

Ir vėl kruša nepagailėjo,

Žiedai nulinko…

Saulutė švystelėjo danguje,

Nusišypsojo našlaitėlėms,

Pažadino jų akeles,

Tarsi iš naujo jas prikėlė…

„Toks jau pavasaris, – sakydavo mama, –

Kada daržus pasėji,

Apsninga ir išdaužo,

Nusiaubia sodą vėjas’’…

Apsaugokime, mamos, darželius, –

Rožės neklausia,

Kam jos sužydėjo,

Tegu vaikai palaisto

Ir močiutės gėlę,

Kuri priglusta jau prie pilkojo akmens, –

Baltom lelijom žydi

Vėlės.